- dulsus
- dulsùs, -ì adj. (4)
1. žr. duslus 1: Dulsùs balsas Sl. Tavo balsas labai dulsùs, aš negaliu nė suprasti, ką tu kalbi Ps. Jo labai dulsì kalba Rm. Tyki dulsi upelė tekėjo LTR(Brž). | prk.: Dulsùs žmogelė buvo (tylus, nuolaidus, lėtai dirbantis) Ėr.
dul̃siai adv. Slm: Dainuoja dul̃siai Pnd. Jis labai dul̃siai kalba Rm. Ir užgirdau gegutėlę taip dulsiai kukuojant NS1297.2. malonus, nesmarkus: Dulsùs kvapas Rm.dul̃siai adv.: Baltos lelijos dul̃siai kvepia Rm.3. Kos42 sunkus, aptingęs.
Dictionary of the Lithuanian Language.